Paskutinė diena. Ar sugrįši dar kart vasarėle,
Lyg jaunystė manoji karšta,
Kai duris, visus langus plačiausiai atvėręs,
Alsavau tavimi net nakčia?

Galbūt skleidėsi gėlės per greitai,
Nesuspėdavau džiaugtis visom,
Akmenėliai prie slenksčio įkaitę,
Draudė žengti į lauką basom.

Nesuspėjau su tavim nubėgti
Išplukdyt žiemkentėlių žalių,
Vakarais paupy pasėdėti,
Paklausyti smukelių žiogų.

Na matai, tikras aš lėtapėdis,
Tad po metų atbėki ir vėl,
Septyntaškėm linksmom boružėlėm
Pievų žiedus lig vieno nuberk.

Ir atleiski, jei kartais netyčia,
Braukiant prakaitą sau nuo kaktos,
Per anksti nuskubėjau į gryčią
Paieškoti vietelės vėsios.

Gera buvo, kai tu glamonėjai,
Dosniai dovanas savo barstei,
Lietumi augti javui padėjai,
Saldžias uogas miške nokinai.

Kaukiant rudenio vėjui pastogėj,
Siautulingame šoky žiemos,
Vasarėle, atbuski svajonėj
Nors lašelį atsiųsk šilumos.