Dar gražu,
Nors ruduo jau gamtos
Žalią nuvelka rūbą.

Dar smagu,
Nors paukšteliai būriais
Vėl į tolimą nežinią skuba.

Dar ramu,
Dar šiaurys nevaitoja,
Nežvarbina veidą ir širdį.

Dar jauku,
Nes nėra darganos
Ir saulutė pro rūką dar šildo.

Dar šviesu,
Nors dienelės trumpėja,
Dar suspėju į jas atsiremti...

- - - - -
Dar pabūki toks,
Mano ruduo.
Dar padėk man
Šioj
       žemėj
                 gyventi!