vis dar ieškau tavęs...

prisidengęs naiviais

voratinklių siūlais, erzindamas

rytinį kavos aromatą

lašelių skambėjimu ant stiklo...

sugerdamas radijo garsus ir

tavo kvapą į savo odą

ieškau žmonių minioje, tarp

blakstienų, pirštų pagalvėlėse

bandau tave atrasti knygos puslapiuose

ir vakaro tyloj...

aguonų žydėjime iki kraujo raudonumo



-----------------




gervių klyksmui skrodžiant

dūžtantį dangų

krentantys meteoritai piešia

vakarą, rudenį ir tavo

siluetą, atstumas vis dar

matuojamas tylėsiais...

daug pritylėta... mano

aguonų žydėjime iki lūpų raudonumo...

po dangum šiąnakt gulsimės

ir lūpose palikdamas save

atrasiu iš naujo...