kelionmaišiai pilni cukrinės vatos
ir, kol nelyja, debesų pilni,
beveik jaučiu kaip girgžda mintys trapios
kišenėse pasaulio vidury

atsigeriu perkūnijos ir vėjo
kol vasara žydėjimų pilna
iki dangaus vaivorykštę pakėlus
atsidūstu ir nieko nesakau

gerai, kad saulėje dangus netirpsta,
kad rankos pilnos kibirkšties drugių
dar saugau paslaptį tarp tavo pirštų -
pilnas akis cukrinių debesų