Vien miestas vakarėjantis,
Asfalto pelenai,
Tiek daugtaškių sudėjusi
Naktis nuves tenai,
Kur purvini šaligatviai,
Akligatviai ir mes,
Šalti vikšrai sulygina
Ir pėdas, ir žemes,
Todėl prisaikdinu –
Gėrėkis ir nepyk,
Dar vieną keistą vakarą
Ant veido nutapyk,
Žadėk daugiau nebūgštauti,
Ne paraidžiui rašau,
Gyvenimą, kaip užstatą
Išskiemenuoju sau,
Kai kyla juodos vėliavos
Virš miesto žiburių,
Lyg ką tik prisikėlusi
Atsakymą turiu,
Neišmatuoti šviesmečiai
Arterijom suplauks
Ir nukryžiuotam viešpačiui
Į ausį maldą šauks.
Jau šunys nebeskalija,
Tik žvaigždės ima kaukt,
Per visą nuogą vidų
Šį vakarą – nelauk.