Imu nuo mūzų grandines,
Padrąsindamas šypsena laiminga:
- Dainuokite!
- Ir laisvos būkite!
- Ir būkit, kaip panorę.
Tegu nebūna prietarų kvailų-
Jeigu poetai, tai - dievai!
Ir žmonės lenkiasi prie kojų,
Į žemę, mušdami kaktas.

O - ne! O - ne!
Antai, prie kalvės priekalo Julius Janonis.
Ten Stradivari smuiką griežianį girdžiu.
Pirmasis:
- Pasitrauk, nekliudyk, juk matai, kad kalu
Man plepėt su tavim nėr kada...
Antrasis gi:
- O mielas Juliau, traukinys sustojo
Per kūną pravažiavęs, neįveikia sielos.
Ne aš.
Tai mano smuikas groja,
Surinkęs žiežirbas tarp priekalo ir kūjo...

Antonio Stradivari
Ir Juliau Janonių,
Ačiū, kad kartu.