Tau reikėjo princesės žavios.
O kas aš? - pelenuos gyvenau.
Man ilgai neužteko drąsos
Pripažint, kad tave pamilau.

Man pasaulis nebuvo dosnus,
Pro užuolaidos kampą sekiau
Kaip kažkas panaudojo dažus,
Kaip kažkas apsirengė gražiau.

Ir gėles skynė tas, kur ryškiau,
Ir vanduo tiko tas, kur skaidrus.
Šiam pasaulyje, aš supratau,
Reikia grožį naudot kaip kerus.

O kaip daužės man tąkart širdis! -
Tarsi Feniksas aš pakilau.
Mano princas dabar pamatys
Kokia aš princese pavirtau.

Pasipuošus puikiais apdarais
Aš visviena likau ta pati...
...Liko kurpėj pilki pelenai,
Kad suprastum ieškot kur turi...