Apie meilę

Kapsi šaltas dangus
Į bespalvį palangės pavėsį,
Juk vis tiek į mane,
Kaip į žemę vanduo įsirėši,
Tai nekrūpčiok lašais,
Tiktai durų blyškiam stačiakampy
Užsidek akimis,
Vien buvimo tylaus neužtenka,
Ir mintis įrašyk
Paraidžiui į vėluojančią dieną
Ant palangių, stalų,
Ant tuštybe garuojančių sienų,
O tada pasilik,
Amžinai ar visam – nebeklausiu,
Tiktai dviem sakiniais
Dar kažką pakuždėsiu į ausį,
Tu šypsosies naivus,
Patiklus ir laimingas kaip vaikas,
O tuščiam kambary
Ims tiksėt išdavystės ir laikas,
Nepajusiu kaltės,
Tu ilgai dar nešiosi ant rankų
Šviesią viziją to,
Ko tavajam likimui užtenka,
Bet suduš atspindys,
Kai surinksi šukes, bus jau rytas
Ir bus durys bemiegės
Į tavo viltis uždarytos,
Atsigręši tylus,
Užgesinsi akis, nebegrįši,
Vėl šaligatvį vienišas
Skubančiais žingsniais karpysi,
Neraudosiu viena,
Vėl į tolį svajingai žiūrėsiu,
Kapsi šaltas dangus
Į bespalvį palangės pavėsį...
Juozapava