Ar galima mylėti naktį?
Juk po judrios dienos pavargę medžiai
Miega ir juodu lūpdažiu nudažo
Tamsa kampus ant namo sienos.
O aš jaučiuosi vienas. Toks be galo vienas...
Bet kažkodėl širdis smarkiau man ima plakti,
Kai pamatau už lango mėnesieną –

Ta begalę žvaigždžių – nesuskaičiuoju...
Tuomet imu į ranką trapią minčių kreidą
Ir sutrinu. Ir saujomis ją svaidau,
Kad nudažyčiau juodumą baltai...
Žinau, jog tu tuomet matai
Mano akis ir mano veidą.
Ir lūpas dar jauti, kurios tave bučiuoja...
........................................................

Taip, galima mylėti naktį,
Kuomet už lango šviečia tavo mėnesiena....