Atlankstyk mano atlapo skverną
Ir pažirę iš jo pažadai
Vyšniom žydint nusnigs prie takelio –
Ar akligatvį siaurą matai?
Suolai, nuorūkos, žvilgsniai taip tvankūs,
Tik aš vienas girdžiu nebyliai,
Kai springsti, o šešėliuose žodžiai vis slenka
Ant asfalto ir taip padrikai...

O atsagsčius rankogalių sagą
Savimi išmatuoji žodžius.
Niūrūs debesys klumpa prie kelio
Ir sudūžta į tolių krantus.
Žydint vyšnioms kažkur,
Juk žinai, išlingavom suvargusį dangų.
Pasiliko krūtinėj randai
Ir žydėjimas metų išblankęs…