ša ša širdy manoj
naktis pasėjo saulės grūdą
kad po kiekvieno žalio ryto
žinočiau kur geriausia migt

ša ša taip mintyse
pasėjo pieva laumių grūdą
kad po nakties baltos baltos
žinočiau kur geriausia šaukt

ša ša taip sieloj mano
daina pasėjo tylų grūdą
kad po kiekvieno ten mėnulio
žinočiau kur dangum atgimt