Šiandieną kažkodėl aš tingiu
Ir jums tai atvirai sakau.
Kas atsitiko, gal iš lovos
Vėl ne ta koja išlipau?

Ir net nesijaučiu protinga,
Nors gal tokia ir nebuvau...
Tiktai supraskite teisingai -
Tikrai beprote netapau.

Jei atvirai, tai ar kas žino
Kur protingumo mūs riba?
Vienam ji būna palei žemę,
Kitam - į dangų iškelta.

Klaidas jau pripažint išmokau,
Taisyti netgi jas bandau.
Pagal kitų dūdelę šokau,
Kol daug, oi daug ką supratau.

Paleidau aš į dangų mūzą
Lakiot kaip aitvarą laisvai,
Tai kas, kad užsistatė guzą
Ir šypsosi kažkaip kreivai.

---------------------------------------------

Matau - liguistai akys spindi,-
Ką tik į veidrodį žvelgiau.
Jei nerašau - aš nelaiminga,
Todėl rašiklį vėl griebiau
Ir štai širdis prabyla žodžiais,
Joje - kūrybos jaudulys.
Sugrįžo mūza - ją užuodžiu
Ir šast - pabėga tingulys.