Deimantinėj šviesoj išnykstu,
Ir laike nematau savo tikrojo veido
........................................................
Vėlei ryškiai klaidas suprantu
........................................................
Mėnesienoj blankioj pasiklydus esu...
Dar suspėju sugaut paskutinį šešėlį savęs,
Ar pavyks jį atgaut - savo prarastą senąjį veidą?
Gimsta žvaigždės kažkur,-
Aš krentu...
Vis tikėjau, kad laimės žvaigžde.
Tik akimirka mano - ne tavo
Ir apgauta - lemties valanda...
Aušta...
...........................................................
Horizontuos, kaip deimantas,
Saulė pakyla...