Ateina dienos lauktos ir ... praeina.
Išlieka nerimas su širdgėla perpus.
Kokia yra tikra laukimo kaina,
Jei jis toksai beprotiškai trapus?

Jausmų it duonos tvirtas neišmaino
Į tai kas laikina ir užmiršta greit bus.
Tik vėjas švilpauja nerūpestingą dainą, –
Į purvą krečia net žalius lapus.                              

Ateina dienos, kopdamos į kalną,
Iš ten apžvelgsim viską kuo plačiau.
Įspaudžia liniją ir sužeidžia tau delną,
Kuriuo erškėtį glostei. Aš – jaučiau...