Ar aš Tau, sese, nesakiau?
Mylėk, ir būsi mylima.
Prie savo kojų ją glaustau –
Ji kaip šunelis  man ištikima.
Išeit  net į pavasarį be jos nelengva.
Ir sužydėjo  mano posmuose
Gyvenimu alsuojanti lazda,
Verta garbės,
Verta  malonių...

Ir vėl Tau, sese, aš sakau:
Jeigu žmogus,
Tai namuose jis tik tuomet,
Kai ilsis po visų kelionių...