Paskendom lapų rudeninių spalvose.
Ištirpom gervių klykiančioj padangėj.
Ir vien pilka migla užgimus akyse,
Šešėliams naktyje pravėrė langus.

Kai apšerkšnijo žodžiai ir pakibo žvilgsniai,
Sustingo medis judesy, apgaubtas vėjo.
Kažkur iš praeities mažyčiais žingsniais,
Viltis nubudusi vaiskia aušra praėjo.

Lyg iš sapnų, iš pakelės miražų,
Jausmai žiedų vainikuos išsiskleidę,
Akis pramerkė, švelniai pasiražė.
Pabandė mumyse iš naujo kurti meilę.