Žiūrėk, pievom rugsėjis vaikšto
Rinkdamas savo dažams spalvas.
Ant kmyno pasisups sietyno,
Ilsins saulėje kojas basas.

Lauks jis atslenkančio vakaro,
Kad slapčia kirptų laumėm kasas.
Besisupant diena užgeso.
Vorai tingi - laumės kasas praras.

Rytas debesis džiausto gluosniuos,
Nužydėjusias renka žvaigždes.
Bundančias pievas baimė kausto:
- Oi, paleiskit iš gijų žoles!