geriasi lietūs į
pastelinius potėpius
blakstienų provėžas
ir vis stipriau
gniaužia kvapą

naktimis langinėse
perlus
šukėse
augindavau

ryte girdėjau
kaip stiklo
rutulys
užstrigo gerklose
ir pasiklydę
kirai
klyksmą liūdesio
nusinešė
snapuose

ir vis stipriau
stiklinės kojos trypė brydę
paakiuose
kol atsimerkiau

suknia aksomo
mirko
kiemo baloje