Skiriu S.K., kuri skaito, kad meilė privalo ją tik materialiai aprūpinti, ji turi būti laisva.Tikros meilės nėra.            



Iškūrenkime pirtį ir išmaudykim meilę!
Kad ji būtų graži ir švari, ir tyra!
Be dėmių ir purvų, jai atverkim pasaulį!
Tarsi šventąjį akmenį saugokim ją.

Ją atskirkim nuo užstalės, meilės kvartalų,
Nuo pigių parduotuvių, dėvėtų daiktų…
Ją atskirkim nuo visko. Nuo vyno bokalų,
nuo manęs, nuo tavęs ir nuo mūsų minčių!

Ir tikėkime meilė, berdami sau aguonų!
Ir švirkštu pritrauktu mes laukime jos!
O jinai nusisuks, pasislėpus už kluono
ir dar bus blogiau - į akis pasijuoks!

Mūsų sąmonę niūrią nupurtys tas faktas -
nebemokam mylėt!  Mums neauga sparnai!
Smegenyse mums skamba tik muzikos taktas,
o širdies nebėra, ji užako visai!

Patys mes tobulėjam, kai kišenėje šlama…
Nuogas krūtis kai vartom pasauly savam…
Prisigėrus gerai, bet vaidindama damą,
už grašius ir čia pat atsiduodi bet kam!

Iškūrenkime pirtį ir išmaudykim meilę!
Nuo visų parazitų išlaisvinkim ją
ir tada sudėliokime viską į eilę…  
Gal tada ir pajusit, kad meilė yra!