Atversiu turinį apie tave.
Tik epiloge savo vardą rasiu.
Paslėpęs veidą tam tikra prasme-
Save atvėrei. Gal šiek tiek per drąsiai.

Į pirmą skyrių permetei rytojų.
Jis tiltu susisiekia su šešėliais.
Tave skaitau. Ir vėl tave kartoju.
Nors tu tik ryt. Šiandien dar neatėjęs.

Antrajame randu laivus be inkaro.
Jie vakar išplaukė iš purvinos aistros.
Ir taip tenai nebuvo nieko tinkamo.
Nugrimzdo jie gale į niekados.

Tik trečiame pražydo šiandien ir
                            Tikėjimas.
Ak! Panašus jis buvo į aguoną.
Trumpiausias skyriuj buvo Jo
                            Žydėjimas.
Tačiau kvepėjo lyg rugiais, lyg duona.

O pabaiga labiausiai man patiko.
Taškai ir sakiniai įgavo prasmę.
Tave užvertus, nieko nebeliko.
Ir kito turinio apie tave nerasiu.