kartoju gyvenimą
it vieno būtų mažai

kiekvieną atodūsį -
dukart

kiekvieną akimirką -
trissyk...

vedžioju pirštais
po delną

taip klaidu
gal tik girioj. Naktį.

o taip noris
sudygti ir augti

o taip norisi
skleistis ir tapti

kartoju gyvenimą
kolei tobulas ritmas

ims rimuotis
su siela, tobula tapusia

ilsiuosi
tik lapkritį

kai šešėliai nukrinta
nuo dangaus atšvaitų

įšalnojančią naktį
nusilenkus ūkams

prometėjus
išbraukus iš vyrų

pasiduodu
seniai išgedėtam tikrumui

pakartotas įstatymas
knygoje svyra

į rankas
šermukšniu

pilnu almesio būto
apie mus

pasiklydusius vienišume
kad atradę laukiančius delnus

šermukšniais sunoktume
pakartoto gyvenimo knygoj