- Pro akmeninius
debesis, patekant
šarminiui Uranui,
padžioviau ant
virvių sielą,
netekusią
kodavimo
sistemos,
sušlapusią nuo
sielvarto,
palikau džiūti
iki sutemos -

- nebaigiau poemos - plunksna neįvaldžiusi jaudulio,
ašara chaosu užtvindė tekstą,
tarp sienų keturių,
kalinys, įkvepiantis
laisvės paskolintą
gurkšnį,
godžiai geriantis
ir ištrokštantis
vis labiau -
gelsta liepos medumi
aptaškytos -

- be atokvėkio,
kai nėra jėgų,
einu ir aptinku
rudenyje paklydusią
karvę, etikete be čekio įsmeigta raguos: \"nereikalinga\"
prisiminiau namuose prisvilusius pietus
be atokvėpio einu
ir bandau kisti,
lydimas aidų,
praeities skanduočių,
kintu ir vėl atvirstu
nuo atskaitos taško
neatsispyręs
vandenilį bandau
atskirt nuo deguonies -

- pakirs kojas ilgesys, o man reikia
eiti toliau
ir tikėtis -
Uranas sielai nebuvo per kaitrus -