Pašaipiai

Vaiskioj tyloj pavasariu prakvipęs
Sustojau pažiūrėti ką dar turiu
Kišenės tuščios – nieko nebeliko
Po šalčio ir žiemos baltos pūgų

O žiemą toks turtingas tavo grožiu
Ilgų naktų, atodūsių aistrių
Ir toks laimingas visą speigų gruodį
Nuo tų rytinių meilės bučinių

Dabar einu per šilstantį arimą
Tik tuščiai šypsosi pavasariu gamta
Ir paukščiai kriuoks nuo pagirių patinę
Ir toks betikslis tas ėjimas pas tave....


Nuodai