Kalnų viršūnėj

Parašysiu tau laišką nelauktą.
Apie tai, kaip gyvena kalnai.
Gal juose šypsena atsišauktum,
Gal juose susiliestų delnai.

Kad skaitytum laiškuos tarp eilučių,
Be tavęs kaip prailgsta diena.
Kaip tarpeklių šlaituos po truputį
Ilgesingai sutirpsta daina.

Paskaityk. Ten, kalnuos, tarp viršūnių,
Pasitikčiau kaip laisvė tave.
Aš aukštai. Jau aukščiau nebebūna.
Ir tvirtybė kalnų manyje.
Gaiva