Pergamentinis laikas sustoja,
Kyla žvaigždės nukritę - svajom,
Kurgi paslėpei mano tu rojų, -
Nuplukdei švelnumu pragaran.
Aš klajosiu per žodžių bruzgynus
Ir ieškosiu, - surasiu tikrai,
Pūslės, batai  nutrinti negąsdins,
Obuoliai raudoni man atleis,
Jei naktaro neradus, priklupsiu,
Žalčio laimę surasiu aš vėl,
Tu , mielasis, sudegintą rojų
Nukaldinsi iš naujo - žvaigždėm!