liuoksėt neverta vėl kaitra artėja
prašniukštinėt ir rytui pasamdyti kitą vėją
naujom giesmėm pranokstančiom kalnų masyvus
šitaip viltingai galim imt mąstyt naujai---

praskink takus ir vėl pabirs vaikystės
kvapai drumsti, lazdynai, kreivoki stipinai, ne savos lysvės
kuriom nei eit, nei bėgti. tik vakare betemstant žmonių dienai
pritūpti pailsėti. paėmiau parankėn visus šituos arimus
lydės kas ką - neišsakyta, matyt, kad nieks nežino---

kamienais kilt į visą mėlį
nukniaukus jo didumą ramybės įpūst savo akim
drėgmės. o kojom bridimo per ūkus vėlyvus---

turbūt va šitaip savo mantą nešam
į karminius kažkiek namus. pritildysim mandrybes
ir daug lengviau. šypsotis rašosi \"y\" - ilgoji
jau vien dėl to vertėtų pabandyt