Tik plyštančios gėlės languose
Papuošia stalą vakarienei.
Iš pečiaus ištraukta anglis
Ir ant vinies kybą svogūnai.
Septynios burnos gailiai prašo
Pašildyt dilgėlių sriubos,
O ant ugnies tik šešios bulvės
Ir tai – jau perpjautos pusiau.
Už durų stovi tartum senas kūnas,
Bet jauno vyro žibančiom akim.
Šis susiūbuoja ir pataiko sėsti,
Kol dukros žvilgsnį nuneria žemyn.

Tik plyštančios gėlės languose
Papuošia stalą vakarienei.
Ir nejuokauja niekas atsisėdę,
Tik siurbčioja – kad kuo ilgiau.
Taip neramiai sukiojas musė,
Jau neturėdama ant ko nutūpt:
Čia net lupynos savo laukia,
Kol gal kas nors jas kept sumos.
Mama dešiniąja laiko sūnų,
O su kairia – maitina dukreles.
Nors jie šiandien tik vienas kitą turi...
Iš užančio ištraukia tėtis du žaislus.