Kažin, ar kas užlopys sieloj skylę,
Rudeniop per ją lyja į širdį,
Paplauna pjedestalą gyvenimo,
Išdidumas nuleidęs galvą
Rymo prie vartų, ateities keliu
Teka tik upės šešėlių -
Kadais kvailiojom pievom basi...
Nurimk, sako krintantys lapai,
Tuoj ledas sukaustis upes,
Sieloj sužydės sniego gėlės,
Širdis tiksės laiką pavasariui,-
Skylę užlopys žiedai...