Šviesu

V.Ž.
Pažvelgus į paveikslą,
   Taip netikėtai,
      Pamačiau save:

Kanoja virš tarpeklio numesta,
ir...aš ruošiuosi eiti ja.

       Neatlaikys?!
       Nėra prasmės?

Kopėčiomis - langais tvirtais
Įkopt viršūnėn man nelemta.

Tad pasiryžus žengt virš prarajos,
   Dar žingsnį,
          Antrą.

Jei nugarmėsiu -
   Ten skaidru,
          Šviesu.
   - - - - - - - - - - -

Visur palieki viltį
   \"Būsenose\",
Perteiktose teptuku.
Rudenė