B: \"Jisai dar ant žemės,
bet jau ne dėl žemės!\"
Įsiklausau ir... ką sakyti?

A: Sakyk, kaip pasakyta:
Tai - lavonas.

Nedaug gyvenimo žmogaus, nedaug.
Šiandieną čia, o ryt jau - baigta.
Ne šiaip sau Kristų nuėmiau nuo kryžiaus
Ir pasakiau:
- Užtenka juokinti pasaulį.
Jau tūkstantmečiai, kai jo ten nėra.
Labiau tikėtina – ten Aš ar Tu.
Kiekvienas, kol dar ne lavonas.
Ko taip akim mirksai?
Sunku girdėti tiesą?

B: Aš čia iš „Vėlinių“ Mickevičiaus Adomo.

A: O aš – į  vėlines
Kad štai ir savo gimto sodžiaus.