instinktyviai
mano žvėris akis užmerkė
nėra ko žvalgytis į tamsą
išsiskleidė pyktis laiką pametęs
pastelės dryžiu spalvos nublanko
švelniai laižo katė nagą į tiesą
akių juk nereikia kad skausmą pajustum
leidžiasi žvaigždės dantim įsismeigia
įsmeigtas žvėriškas būti