Nesiūlyki man savo rankos,
ir pavardės tavosios nereikia,

bet aukso žiedelį
mielai priimsiu
kaip palankumo ženklą -

kiekvienas, mane mylėjęs,
ką nors palikdavo atminčiai:
      kas vaikelį,
      kas sąskaitą banke,
      kas namą ar automobilį;

mano įžvalgos griežtos,
teisingos, neklystančios
ir nenuginčijamos,
logiškesnės už fizikos dėsnius;

visur esu pastebima -
        bet kurį vakarėlį/banketą/furšetą
        papuoščiau viena,
        be tavo draugijos;

gėrėkis iš tolo,
mylėk per atstumą,
o man ir savų
malonių rūpestėlių užtenka -

nejaugi manai,
kad galiu būti dar laimingesnė,
skalbdama tavo kojines?