Senas šilas bruknėm nuraudo-
Milijonai karolių rausvų,
It trupinėliai laumių juoko,
Pabiro tarp žilųjų pušų.

Jau naktys siaučias skara rūko,
Upės pilnos krentančių žvaigždžių.
Frakuota kregždė man sušuko:
- Lik sveika, aš namolio skrendu.

Bėkim slėptis takuos rugpjūčio
Tarp vasaros žiedų margiausių,
Kol klevo lapai nepagelto
Ir nenuklojo kilimu takų.