Gyvename pačiam centre,
Gražiam dviaukščiame name.
Čia pat, šalia, - gražus namelis,
Todėl nekeista, jog ryte,
Skardžiąja savo giesmele,
Anksti mus žadina gaidelis.

Sūnus, atvykęs iš toli,
Kaimynės klausia: ar gali
Rytais užrišt gaideliui snapą?
Aš jaunas... Mano vakarai...
Anksti man keltis - negerai,
O nuo pat ryto gaidys šneka!

Visur rytais giedos gaidžiai
Ir šis lai gieda išdidžiai,
Pretenzijas rašyk „ant lapo“.
Tik šitaip! - jam kaimynė sako.

Sūnus atsakė nuolaidžiai:
Lai gieda nors ir trys gaidžiai. -
Ir jiems bendrauti smagu tapo.