antradieniais
              vėl plaukia debesys iš vakarų
              kažkam suplėšo burę
juokias
              gąsdina ne žodžiais o veiksmais
              nulaužia ąžuolo viršūnę

              kažkas perbėga kelią
it juoda katė
              o laukti tenka
              visą amžinybę

net nežinai kada apleis
tavasis laikas
brydė

antradieniais
              rugpjūčiui dar ne pabaiga
              pakvimpa duonkubilyje
raugas...

užsirašiau ir aš eilėn
-
taip skaisčiai dega
laužas!