A ir B: dialogai (3)
B: Bobulės popierėlyje skaičiau:
„Mylėjo senis.
Gal tikrai ne kvailas buvo?“
Dabar, kai nesvarbu,
Ar reikia klausinėti?
A: Ir tu, sesut, tokia,
Kuomet tikrosios dar nėra -
Lyg duonos kubile
Vis dar berūgstanti tešla.
Tokios į krosnį nieks nešaus.
B: O viešpatie! Su kuo kalbu?
Jau nepažįstu savo sesės.
A: Pradėjai augt.
O duona tik po to ant stalo,
Kai krosnyje su kryžium pašauta
Ir plutele apaugus.