Netampyk tu kasų praeities
Ji ne ta, ne naivi jau mergiotė,
Pas tave niekada nesugrįš
Nesulauksi, viliok neviliojęs.
Ir laiškų niekada nerašys,-
Ji išėjo jaunystės takeliais,
Ir paliko rugiuos ilgesys,
Pažadai ir saldžiausi žodeliai.
Gervės klyks ir norėsi išskrist,
Ir sparnus vis auginsi svajonėm,
Gal už tai, kad mažai branginai,
Per mažai, per mažai jai šypsojais.