Jis soboro vėl nepraregėjo,
Kur kartą užsnūdo septintas
Raišas Arbato piligrimas.
Nakvišos gurmanai įpėdin jo
Palėpių lobiuosna įkritę,
Ieško tamsių natų savosioms pjesėms.

Tikrai prisimenu, arkadose, kieme
Vėl pasiklydo šuo – visai ne paskutinis.
Griaudint įpykusiai nakčiai
Nerimsta gajūs lojimai.
Bet tokie ramūs, jie tokie ramūs
Prieš perkūną, paskandinusį vakarą...
Jis soboro vėl nepastebėjo.
Ir kirto į liepą. Gyvas fakelas šoka į lietų.
Kviečiu valsui. Nedelsiant.