Prabėgo debesys, danguj paliko brydę
Lyg dirvoj suverstas vagas,
Nudžiugo pieva, medžiai girioj -
Jomis paukšteliai kelią ras.

Žydrynės toliuos nepaklysti
Ne tik sparnuotiesiems sunku,
Sūnus, dukra turėtų grįžti,
Sušildyt paliktus namus.

Galėtum, debesų prašytum
Nukloti taką iš pūkų,
Kad grįžtantys nepasiklystų,
Duris pravertų dar laiku.

Galėtumei, per visą dangų
Rašytum laišką žodeliu –
Pabelski Motinai į langą,
Pabūki jai spindulėliu.

Prabėgo debesys, dangui paliko brydę –
Takelį virpančios vilties,
Kad ten, už vandenų, už mylių,
Vis dar tu tėviškės ilgies.