Pro rakto skylutę bandau įžiūrėti šviesią ateitį.
Bet ten, už durų, sunki prieblanda.

Ant lentynos boluoja pamiršti prisiminimai.
Kampe, užsiklojęs dulkėmis, snaudžia tuščias lagaminas.
Šalia glaudžiasi perdžiūvęs duonkubilis, liūdnas išsekęs
muštuvis, tylus ratelis be kuodelio. Mėtosi kiauri bekojai
batai, alkani aliuminiai šaukštai ir raktas, sugraužtas
širdgėlos rūdžių...

Paklydau... Ateitis ne už tų durų!?