kai Mocartas plevena kambary
kai gruodis verkia už langų
nebežinai ką mintyje turi
tarp virpančių dienos stygų

nurimsta smuikai ir fagotai
tyla pasrūva iš kampų
o tavo kaktai išvagotai
šitoj tyloj nežemiškai sunku

nusvyra rankos ir į naktį žiūri
apžlibus vienumos akis
ar išlaikys širdis tuštybės tūrį
ar Mocartas į vakarą sugrįš?..