Mano – prakaitas, tavo – lašai.
Nieko naujo, žinau aš tą būdą:
Būna veidrodžio tu paprašai,
O po to priekaištauji nuliūdęs.

Arba ištepi sienas klijais,
Kad tik veiksmo daugiau priklijuotum.
Ar man reikia dėl to tave teist?
Juk ir vėl tu tik tai pasijuoktum..

Kitą kartą duris uždarai,
Bet vien tam, jog galėtum sugrįžti.
Užsikloji sausais ajerais –
Palieki tik išsprogusį vyzdį...
.............................................................

Taip ir sukas žmonių Planeta –
Kas pasems kibirais, o kas saujom...
Gėrei upę.
Ar ji išgerta?
Neišgėrei?
Pradėsi iš naujo...