Kiekvienas mūsų - siela vieniša,
Valia likimo įvilkta į savo rūbą.
Tiktai žmogaus viduj tikrasis jis yra,
Tačiau juk akimis tematom kūną.

Dažnai padarom išvadų klaidingų,
Kai sprendžiam apie žmogų pagal tai
Kaip jis atrodo, koks jo ūgis, akys,
Koks balsas ar kokios spalvos plaukai.

Kad sielos, kurios niekas neparodo, -
Net jei ji nuostabi, - paveikslą gauti
Ir siekiant iš tiesų pažinti kitą žmogų,
Mums teks dažnai ir artimai bendrauti.