Kai žiedlapius sūpavo šiltas vėjas,
Geriau pro šalį būtumei praėjęs -
Juk mus užplūdusių jausmų tėkmė,
Gal buvo tik pavasario kaltė?

O aš ne tuos žodžius girdėt norėjau.
Ir nežinau, ar tu, ar aš laimėjau.
Likimas gal apgavo mus, tačiau,
Jog vėlei susikrs keliai, jaučiau.

Dabar, ką aš girdžiu, sakai rimtai,
Veide gražių raukšlelių nematai,
O gal tau vėjas šitaip pakuždėjo?

Trikdai sakydamas, jog aš likau
Daug vasarų, žiemų skolinga tau.
Dabar - priminti šito - nereikėjo...