ir tavęs čia daugiau nebebus.
kaip nebuvo pernai laukto sniego,
ir tylos nebuvo, kai reikėjo, ir tylos...
kaip nėra blankaus veido atminty, kai bandai prisišaukti,
ir žibintų šviesa jau kitokia, šaltesnė,
ilgesys su pirmom snaigėm ištirpsta,
tuščia ir pilka,
ir pravirkti turbūt nebemoku