grieži
it smuiku
smulkiais
vabzdžiais ir graužikais
dėlioji
po natą
atodūsius
ir karameles

lenkiuosi
žemai girių tėvui
varno
juodumo plaukais
šaltinių
tyrumo akim

grieži
it smuiku
manim
paklydusia laukti

po
aimana sielon beri
po
gurgšnį dangaus atiduodi

tikiuosi
daugiau nei regiu

dieviško
kraujo ir sosto
šalia
sparnuotų vilkų
išganytų
dar pereitą pilnatį

brolių
kaulais palesinęs
kovarnių
girią pripildai
taikaus
kuždesio - eikš

grieži
dvasia it smuiku
ant
kelių priglaudęs paklydusią
tik
nenustoki, meldžiu
griežki,
kol diemedžiai žydi