Kas dieną mus kankinanti nežinomybė
Tikėjimui ir vilčiai užveria duris.
Belieka meilė – nuostabi priklausomybė
Širdis, ja nusivylus – blaškos lyg žvėris.
Vėl pakartoti žodžiai lūpose prasmės netenka,
Ar įdomi kam nors tuščia šneka?
Viltis gyva, kol žmogus žmogui tiesia ranką,
Kol tik save prarasdami – atrandam vėl kažką...