Kartais atrodo nieko neturiu,
Nei veido, nei jausmų, nei ko prarasti.
Einu kaip saulė, vis ratu, ratu,
Be maišto, be kovos - kažkuo esu.
Tiesiog šypsausi, kai diena nušvinta,
Verkiu lietum, audra baruos,
O vakarais, kai rankos žodžiais
Godžiai žemėn krinta,
Aš horizontuos praeitį vejuos...
Naktim apraudu nužydėtą žiedą,
Paglostau netektį, skausmus, vargus
Ir akmeniu šaltu užmiegu...
----------------------------------------------
O rytą laikrodžio smiltim virstu...