o būna
             saulė slepias ežere
             pavirsdama į sraigės kiautą
             ritasi per dugną bangele
             bemiegės mano naktys

atplaukia jūržolių laivai
į neužšalantį bekrantį uostą
ir blaškosi kaip du sparnai
negalintys pakęst vienatvės

o būna
        supas ant šakų
kol dar ilgai nemiega
                                                        
nepamenu
ar tu sakei
-
dangus žvaigždėtas
rieda