Kai nutekės diena į vakarą,
Naktis užkurs minčių ugniakurą,
Mėnulis pilnatim ištiškęs,
Danguj ganys žvaigždes, o ryškios

Vėl mano mintys man užmigt neduos
Ir sapnas nepakvies, neišvaduos:
Dažnai krūtinę mano trypia,
Nutolę žingsniai, žodžiai likę...

Menu, kaip nuo gūsingo vėjo,
Man apsigint tuomet padėjai -
Dabar esu tarp vėjų keturių.

Jei pilnačiai mintis parduočiau,
O tau už viską padėkočiau...
Deja, tos galimybės neturiu.